Apie Kelmės gimnazijoje, vėliau – vidurinėje mokykloje veikusį jaunųjų literatų būrelį pasakoja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, ilgametė šio būrelio vadovė Elena Birutė Garšvienė. Mokytoja dabar gyvena Klaipėdoje, tačiau jos šilti linkėjimai kiekvienos šventės proga atskrieja į Kelmės J.Graičiūno gimnaziją – buvusiems mokiniams ir kolegoms.
Literatūra – didelis žmonijos gyvenimo turtas, nes čia sukaupti gausūs dvasinės kultūros lobiai, kuriuos per amžius didieji žmonijos mąstytojai, genialieji žodžio menininkai, surinko ir paliko būsimoms kartoms.
Kelmės J. Graičiūno gimnazijos (buv. Kelmės gimnazijos, vėliau vidurinės mokyklos) literatų veikla, galima sakyti, prasidėjo nuo paties poeto J. Graičiūno, nes jis Kelmės progimnazijoje dirbo direktoriumi 1932-1936 m. Tada gimnazija buvo įsikūrusi Šaulių rūmuose (dabar Kelmės savivaldybės). J. Graičiūnas su Kelmės literatais gražiai bendradarbiavo ir vėliau. 1981 m. spalio 29 d. įvyko literatūrinis vakaras, į kurį atvyko ir poetas J. Graičiūnas. Aptarėme jo poezijos knygą „Prie Hipokrenės versmės“. Kalbėjomės, poetas skaitė naujus eilėraščius, dalijo autografus. Vieną knygą su savo autografu paliko ir rajono literatams. Knygą perdavė Salomėjai Urbikienei…
Kelmės gimnazija nuo 1944 m. persikėlė į Gruževskio dvaro rūmus (dabar Kelmės krašto muziejus). Literatams tuo laiku vadovavo lituanistai Barbora Stumbrytė, Jonas Vadeikis, Salomėja Jakaitytė-Urbikienė, o dar vėliau 1959 m. (jau dabartinėje mokykloje) Aldona Kerpauskienė, V. Jurašienė, G.Andrulienė, E. Rudienė, G. Bartkuvienė, L.Grumadienė. Aš, šių eilučių autorė, – ir dvare, ir naujoje mokykloje.
Gilią vagą` dvare veikusio literatų būrelio darbe išvarė lituanistė S.Urbikienė. Ji su literatais dirbo gal iki 1959 m. Jos vadovaujami rašė P.Budraitis, V. Brakauskas, E. Marčiauskaitė, E. Gedvilaitė, N. Šulskutė, S. Venckus, S. Andrulis ir kiti aktyviausieji. Čia literato veiklą pradėjo ir dabar garsus rašytojas Icchokas Meras, poetas Vladas Šimkus. Jie savo kūrinius spausdindavo rajoninio laikraščio priede „Vieversėlis“.
Literatai rašė eiles ir apsakymus į tuo metu leidžiamą mokyklinį sienlaikraštį „Per mokslą į komunizmą“. Kiti siųsdavo savo kūrinėlius ir į rajoninį laikraštį, į „Vieversėlį“. Susitikdavo su rašytojais J. Petruliu (mokytojavo Kražiuose), Ed. Selelioniu (dirbo Kelmės ligoninėje vyr. gydytoju), aptarė jo poemą „Sąžinė“. Buvę S. Urbikienės literatai P.Budraitis ir V. Brakauskas ir šiandien nesiskiria su literatūra, o E. Gedvilaitė ir E. Marčiauskaitė – literatūros mokytojos.
Aš Kelmės vidurinės mokyklos literatams pradėjau vadovauti nuo 1955-ųjų metų. Pirmiausia dvare žemesniųjų klasių literatams, o S. Urbikienė – vyresniesiems.
Mano mažesnieji literatai labai mėgo literatūrą, noriai lankydavo būrelį. Skaitydavome eilėraščius (ypač S. Nėries), A. Vienuolio, P. Cvirkos apsakymus. Gal 1956 m. su mažiausiais literatais surengėme tėveliams vakarą. Perskaitėme visą S. Nėries poemą ,,Eglė žalčių karalienė‘‘, kai kurias vietas inscenizuodami. Gražiai skaitė ir vaidino Vanda Janavičiūtė (dabar Klaipėdos universiteto dėstytoja), Genė Navickaitė-Pučiauskienė (dirbo Kelmės civilinės metrikacijos skyriuje), A. Surantas, Balabonas, P. Andrulis, Lauciutė ir kiti. Taip pat aktyvūs buvo mažieji literatai E. Bacytė, V. Jurgėlaitė ir Geriksonas. Persikėlus į naujas patalpas, iš mažųjų buvo labai kūrybinga literatūros mylėtoja Regina Beržinytė, vėliau tapusi poete. Mokiau ją iki devintos klasės. Jos mažieji rašinėliai buvo literatūros perlų vėrinys. Ji savo kūrinėlius spausdindavo ir ‚,Lietuvos pionieriuje‘‘. Dar vėliau savo rašinėliais džiugino literatės Ingrida Venckutė ir Ineta Baltrušaitytė-Janušauskienė (dabar anglų kalbos mokytoja).
1959 m. ar 1960m. surengėme susitikimą su rašytojais J. Avyžiumi, D. Judeliavičiumi, V. Blože. Bene didžiausias 1960-1966 metų literatų darbas buvo surengtas vaidinimas su 7-8 kl. literatais pagal Lazdynų Pelėdos apsakymą „Motulė paviliojo“ (pagal mano parašytą scenarijų). Išėjo trijų veiksmų ir šešių paveikslų vaidinimas, kuriame vaidino apie 20 mokinių. Laumių šokius paruošė mokytoja A. Matkevičienė, dekoracijas nupiešė dailininkė J. Peldavičiūtė. Visų trijų veiksmų dekoracijos buvo skirtingos. Ypač gražus buvo paskutinis veiksmas. Jį parašiau pasiremdama savo lakia fantazija, todėl ir dekoracijos, ir laumių šokis, ir Motulės bei Katriukės dvasių pasirodymas buvo romantiškas…
Buvo pilna salė žiūrovų. Kai kurios mamytės, žiūrėdamos į skriaudžiamus našlaičius, braukė ašaras. Vaidino Petriuką – V. Rimeikis, Katriutę – M. Staškevičiūtė, kitus – L. Ralytė, J. Januška (vėliau ir pats sukūrė scenarijų „Atverk akis“), J. Januškaitė, Baltrušaitis ir kiti. Elena Rudienė, vėliau būdama literatų būrelio vadovė, mūsų kūrinį „Motulė paviliojo“ pristatė į Respublikinį jaunųjų literatų konkursą. Darbas buvo įvertintas gerai, nes labai gražiai jį apipavidalino piešimo mokytoja I. Sabaitienė, irgi literatūros mylėtoja, pati buvusi literatė. Būdama mokytoja Kelmėje įvairiuose mūsų susibūrimuose skaitydavo kūrinius. O eilėraščių mokėjo atmintinai begales!
Man vadovaujant (1970 – 1983) literatai buvo ypač veiklūs. Esu labai dėkinga savo kolegoms, literatūros mokytojams a.a. Z. Petrauskui, a.a. A. Lazickui (kurio mokinys buvo ir rašytojas I. Meras), B. Vagonienei, G. Rutkūnienei, A. Telyčėnienei, biologei A. Surginevičienei (kūrybinga mokytoja), a.a. G. Bartkuvienei, Janinai Milkintienei ir kitiems, nes iš jų klasių į būrelį ateidavo daugiausia mokinių. Mokytojų I. Sabaitienės, J. Milkintienės ir J. Klimašauskienės auklėtiniai buvo aktyviausieji literatai. Nuo 1970 m. mokyklos literatų būrelis buvo gausiausias – virš 100 mokinių. Tada aktyviausios literatų būrelio pirmininkės buvo J. Kazlauskaitė (Skerbedienė) ir Skirmantė Stulpinaitė.
Nuo 1970 m. literatų būrelio veiklai didelį dėmesį skyrė direktorius Zigmas Petrauskas ir jo pavaduotojai A. Telyčėnienė ir A. Lazickas. Jie man labai daug padėdavo, todėl stengiausi dirbti gerai, nors visų klasių literatams vadovauti nebuvo lengva. Pavaduotojai A. Telyčėnienei padedant, mūsų literatai surengė Kelmės rajono literato dieną – konferenciją „Literatūrinė Kelmė“. Ekskursijų metu po Kelmės rajoną buvome surinkę daug nuotraukų, pasakojimų, atsiminimų apie rašytojus. Su vyresniais literatais parašėme darbą „Literatūrinė Kelmė“. Pavaduotoja A. Telyčėnienė paruošė stendą. Jis kalbėjo aktų salėje, kur vyko konferencija. Renginys buvo įspūdingas. Dalyvavo daug literatų iš rajono vidurinių mokyklų su savo būrelių vadovais ir svečių: poetas V. Šimkus, Kelmės partijos komiteto sekretorė I. Savickytė, švietimo skyriaus inspektorius R. Bartkus, mokyklos direktorius, pavaduotojai, mokytojai. Stipriausieji, žinoma, buvo mūsų mokyklos literatai. Ir renginį vedė mūsų mokyklos literatų būrelio pirmininkė Janina Kazlauskaitė. Skaitėme savo kūrybos eilėraščius, deklamavome poeto V. Šimkaus eilėraštį „Kelmė“ ir kitus. Pats poetas paskaitė naujausius savo kūrinius. Kalbėjomės apie rašytojus, gyvenusius ir dirbusius Kelmės rajone. Gražiai pasirodė Šaukėnų ir Kražių vidurinių mokyklų literatai. Ne veltui Kražiuose nuo amžių sklando literatūrinė audra…
Nuo 1961 m. gegužės 20 d. rašytojas I. Meras ir poetas V. Šimkus tapo mūsų mokyklos literatų būrelio garbės nariais. Tą dieną jie atvyko į mūsų literatų būrelio iškilmingą susirinkimą. Poetas V. Šimkus jau buvo išleidęs poezijos knygelę „Gražiausia sekundė“, o rašytojas I. Meras – apysaką „Geltonas lopas“. Ir vėliau abu dažnai lankydavosi mūsų mokyklos literatų susirinkimuose.
Nuo 1970 m. literatų būrelyje veikė šešios sekcijos: savos kūrybos – žurnalistikos, literatūros kritikų, dailiojo skaitymo – dramos, tautosakos, dailininkų iliustratorių, kalbininkų. Veikliausi buvo literatai iš savos kūrybos ir dailiojo skaitymo sekcijų.
Savos kūrybos – žurnalistikos sekcijoje dalyvavo Janina Kazlauskaitė ir Aura Gedvilaitė. Jos rašė eilėraščius ir miniatiūras (dabar abi žurnalistės); A. Jurčys kūrė apsakymus; G. Mikalauskaitė, O. Andrulytė, Z. Čepauskaitė – eilėraščius; V. Kurlinkutė ir E. Leonavičiūtė – apsakymus; J. Grybauskaitė ir G. Staškevičiūtė – scenarijus.
Kazlauskaitė – Skeberdienė su savo eilėraščiais gynė mūsų rajono literatų garbę respublikiniuose Jaunųjų literatų kursuose Panevėžyje ir Alytuje. Savo eilėraščius spausdino respublikiniame moksleivių žurnale „Moksleivis“. J. Kazlauskaitės rašinys „Apie Tėvynę, apie draugystę, apie save“ respublikiniame konkurse, skirtame TSRS 50-mečiui, laimėjo II- ojo laipsnio diplomą. Į respublikinį konkursą vėliau pateko ir R. Rutkūnaitės rašinys apie Mykoliuką (iš J. Tumo- Vaižganto „ Dėdžių ir dėdienių“). Dabar R. Rutkūnaitė – literatūros mokytoja. O. Andrulytė savo eilėraščiais gynė rajono literatų garbę respublikiniame konkurse Raseiniuose ir gavo pagyrimo raštą.
Jūratė Grybauskaitė ir G. Staškevičiūtė rašė scenarijus. G. Staškevičiūtė parašė scenarijų „Pauliui Širviui 60“ ir vedė popietę. Dalyvavo ir eiles skaitė R. Andrulytė, Tuinyla, S. Vidugiris, A. Klimašauskaitė ir kiti. J. Grybauskaitė dalyvaudavo net 4 sekcijų darbe: savos kūrybos, dailiojo skaitymo, literatūros kritikų ir iliustratorių. Iliustravo savo kūrybos almanachą „Pirmieji žingsniai“. Išleidome labai gražiai iliustruotus tris sąsiuvinius.
Aktyviausieji dailiojo skaitymo – dramos sekcijos nariai S. Norkevičius – dalyvavo respublikiniame Jaunųjų literatų konkurse Šiauliuose ir laimėjo pagyrimą; L. Bartninkaitė – respublikiniame Jaunųjų literatų konkurse Panevėžyje pelnė pagyrimą; E. Mikuckis – zoniniame Jaunųjų literatų konkurse Šilalėje laimėjo Garbės raštą, nes trūko tik vieno komisijos balso, kad iškovotų teisę dalyvaut respublikiniame konkurse; Milašius (dabar kunigas) – jaunųjų literatų konkurse Šilutėje pelnė pagyrimą. V. Levickytė (dabar literatūros mokytoja), R.Garšvaitė dalyvaudavo rajoniniuose konkursuose.
Šioje sekcijoje dirbo skaitovai V. Rimeikis, L. Krasauskaitė, M. Staškevičiūtė, R. Grikštaitė (dabar literatūros mokytoja), V. Janušauskaitė, S. Janilionytė, S. Stulpinaitė, J. Guntarskytė, B. Šarauskaitė, K. Marengolcaitė (dabar aktorė) , V. Stūrytė, J. Kančiauskaitė, V. Globys, V. Liubinas, V. Urbikas, D. Baltrukaitė, R. Mikuckytė, J. Kalina, R. Guntarskytė, V. Šarauskas, J. Siliūnas, A. Bilbokas ir dar daug kitų. Be dalyvavimo skaitovų konkursuose gal didžiausias buvo šios sekcijos narių darbas – „Žemaitiškų vestuvių“ 4 dalių vaidinimo pastatymas pagal mano parašytą scenarijų. Vaidino S. Janulionytė – jaunoji , V. Urbikas – jaunasis, E. Mikutskas ir K. Marengolcaitė – jaunosios tėvai , V. Janušaitė ir A. Jurčys – jaunojo tėvai, A . Bilbokas ir V. Stribinskas – kviesliai, J. Kleišmanas – piršlys, jaunikio seserys: E. Pilibavičiūtė, R. Garšvaitė, B. Šarauskaitė, V. Stūrytė, pamergės – būrys mergaičių (šoko „Sadutę“) ir kiti. Buvo 40 dalyvių.
Literatūros kritikų sekcijos užsiėmimuose buvo nagrinėjami ir aptariami savos kūrybos eilėraščiai, referatai, koreferatai apie rašytojų kūrybą, o skaitovai skaitydavo citatas. Šioje sekcijoje aktyviai darbavosi J. Klimašauskaitė, J. Grybauskaitė, R. Garšvaitė, V. Pocius, A. Šimkutė, V. Kurlinkutė, E. Leonavičiūtė, L. Bortnikaitė ir kiti. Taip pat minėdavome rašytojų jubiliejus: K. Donelaičio, Maironio, J. Janonio, S. Nėries, J. Marcinkevičiaus. Geriausias referatas „K. Donelaitis – mūsų literatūros prosenelis“ buvo V. Pociaus. Tokie minėjimai dažniausiai vykdavo mokyklos bibliotekoje prie arbatos puodelio. Labai aktyvios ir talentingos buvo literatės Aušra ir Rita Toleikytės.
Tautosakos sekcija nebuvo gausi. Dalyvavo tie mokiniai, kurie mėgo tautosaką. Šios sekcijos literatų geriausias darbas – „Senoviška vakaronė“. Joje dalyvavo I. Sabaitytė (dailės mokytoja), V. Grigaliūtė, R. Kvietkauskaitė, V. Razmaitė, A. Grikštaitė, R. Vencius, R. Valčiukas, A. Petkevičiūtė, R. Augustis, A. Kazakauskas, S. Dzienaitė, D. Brazauskytė, V. Belaglovytė, M. Bilius, K. Čepauskas, P. Andrulis, V. Lopetaitytė, Venckus, J. Kalina ir kiti. Šioje vakaronėje tautosakos mėgėjai pasakojo ir vaidino įvairius nutikimus, minė mįsles, žaidė įvairius žaidimus, kurių išmokė Kelmės krašto tautosakos puoselėtojas, folkloro ansamblių įkūrėjas ir vadovas Valdas Rutkūnas, dainavo senoviškas dainas. Vakaronė buvo parodyta tėveliams.
Iliustratorių sekcijai priklausė tik keturi mokiniai: J. Grybauskaitė, V. Šikšnytė, R. Nikaitė, K. Masiulis (dabar teisininkas, Seimo narys). Jie iliustruodavo literatų darbus, spausdinamus mokyklos almanache ir talpinamus stende „Pirmieji žingsniai“. K. Masiulis labai gražiai ir taikliai nupiešė ir poetės S. Nėries portretą, kurį iš mūsų skolindavosi ir kiti.
Kalbininkų sekcijos nariai respublikiniuose Jaunųjų literatų konkursuose gynė ir viso Kelmės rajono literatų – kalbininkų garbę. Man vadovaujant literatams, parašėme šešis kalbinius darbus ir visi dalyvavo respublikiniuose konkursuose. Salvinija Janilionytė (dabar gydytoja Druskininkuose) parašė tris darbus: „Danieliaus Kleino ir Rygiškių Jono gramatikų lyginimas‘‘. 1973-01-19 už šį darbą respublikiniame konkurse, kuris vyko Šiauliuose, laimėjo II-ojo laipsnio diplomą ir dovaną. „Jonas Jablonskis – įžymus lietuvių kalbininkas“. 1974-01-19 respublikiniame konkurse Mažeikiuose laimėtas pagyrimas. „Rygiškių Jono „Lietuvių gramatikos, „Etimologijos“ ir „J. Žiugždos „Lietuvių kalbos gramatikos I d.“ lyginimas“. Biržuose 1975-01-20 šis darbas irgi pelnė pagyrimo raštą.
Reginos Liaugotaitės darbas ,,Kelmės miesto tarmės būdingesnės ypatybės“ Šiauliuose 1973-01-19 laimėjo III-ojo laipsnio diplomą ir dovaną. S. Janilionytės ir R. Liaugotaitės darbus vertino žymus kalbininkas Z. Zinkevičius.
Raimondos Garšvaitės darbas „Kelmės miesto tarmės kirtis ir priegaidė“ konkurse, vykusiame Raseiniuose 1975-01-20, laimėjo pagyrimą. Skirmantės Stulpinaitės darbas „Kazimieras Būga – žodynininkas“ tame pačiame konkurse taip pat laimėjo pagyrimą.
Mūsų būrelio kalbininkai leido du stendus: „Kalbėkime ir rašykime taisyklingai“ ir „Reikalų raštai“. Visus literatų parašytus eilėraščius surinkdavome į literatų poezijos ir prozos almanachą „Pirmieji žingsniai“. Parengėme tris knygeles. Respublikiniuose Jaunųjų literatų konkursuose dalyvavo dvi literatės – Artemidė Petkevičiūtė ir Almina Grikštaitė (dabar abi gydytojos). Jos abi parašė kolektyvinį literatūrinį darbą „Mūsų ekskursija po literatūrinę Kelmę“. Konkursas vyko Kėdainiuose 1978-01-18. Mokinės grįžo su pagyrimo raštu. Artemidė Petkevičiūtė parašė išsamų darbą apie rašytoją Juozą Petrulį „J. Petrulis – rašytojas ir mokytojas“. Šį darbą vėliau nuvežiau į Kauną ir padovanojau pačiam rašytojui, kuris jau sunkiai sirgo. Gėles ir gražiai iliustruotą darbą atminčiai padėjau ant rašytojo krūtinės. Jį priėmė su ašarom akyse. Tai buvo paskutinis mūsų atsisveikinimas su rašytoju J. Petruliu.
Labai noriai literatai vykdavo į ekskursijas po Lietuvą ir Karaliaučių. Apvažinėjome beveik visas literatūrines vietas ir Mažąją Lietuvą. Grįžę literatai rašydavo atsiliepimus į mokykloje leidžiamą stendą, o kiti išdrįsdavo ir nunešdavo į „Komunistinį žodį“ (dabar „Bičiulis“).
Kiek leido atmintis ir jėgos, apžvelgiau mokyklos jaunųjų literatų nuveiktus darbus ir labai gėriuosi – kokių puikių, gabių literatų praeityje turėjo Kelmės gimnazija, kokių pareigingų ir darbščių joje dirbo mokytojų…
Gerbiami dabartiniai gimnazijos literatūros ir istorijos mokytojai, tęskite tuos darbus, ypač dabar, kai kosmopolitizmas ir globalizmas vis smarkiau smelkiasi ir į mūsų gintarinę Lietuvą. Ir meilės mūsų mažytei Lietuvai (palyginus su Vytauto Didžiojo laikais) šiandien reikia labai labai daug, tad mylėkime ją… Man kaskart vis labiau ausyse skamba lietuvių liaudies dainų atlikėjos Veronikos Janulaitytės – Povilionienės žodžiai, pasakyti vienoje televizijos laidoje: „Mylėkime tą mažą žemės lopinėlį, vadinamą Lietuva“. Mylėkime savo darbais.
Elena Birutė Garšvienė,
buvusi ilgametė literatų būrelio vadovė