Vienas iš gimnazijos prioritetų – Informacinių technologijų taikymas ugdymo procese, informacinės visuomenės kūrimas.
Informacinių technologijų diegimas gimnazijoje prasidėjo 1992 m. Tais metais mokykla įsitraukia į „Pilotinių mokyklų“ projektą, įrengiamas informatikos kabinetas. Mokykla gauna pirmąjį kompiuterį.
1993-1997 m. gimnazija pagal parengtus projektus gauna 14 kompiuterių. Mokytojai savo kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją kelia įvairiuose kursuose, seminaruose. Lūžis informacinių technologijų taikyme įvyksta 1998 metais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria pradėti programą „Informacijos visuomenė Lietuvoje“, nustato jos etapus ir uždavinius. Mūsų gimnazija nelieka nuošalyje ir visomis išgalėmis stengiasi prisidėti prie šios programos įgyvendinimo. Tais pačiais metais gimnazijos kompiuterizaciją pradeda remti gimnazijos mecenatas iš JAV, rašytojas Antanas Mikalajūnas. Būtent jo dėka gimnazija skelbia konkursus mokytojams – „Mokytojo iniciatyva įrengiant kabinetą”. Projektų nugalėtojams dovanojami kompiuteriai su spausdintuvais. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo vienas iš sėkmingiausių gimnazijos vidaus projektų, kadangi mokytojai patys išmoko rašyti projektus, tapo aktyvūs kitų projektų dalyviai ir vėliau daug prisidėjo prie gimnazijos kompiuterizavimo. Tais pačiais metais pradedami kompiuterizuoti mokomųjų dalykų kabinetai. Iš Antano Mikalajūno skirtų lėšų gimnazija nupirko 14 kompiuterių, daug kitos kompiuterinės technikos.
1999 metais, siekiant maksimaliai išnaudoti atsirandančias galimybes gimnazijos kompiuterizavimui bei tų pačių kompiuterių efektyviam panaudojimui, suburiama informacinių komunikacinių technologijų (IKT) diegimo gimnazijoje darbo grupė, kuri ir suformuluoja savo veiklos tikslus ir uždavinius artimiausiems metams: parengti gimnazijos bendruomenę perėjimui nuo mokymo(-si) apie informacijos technologiją prie mokymo(-si) su informacijos technologija; skatinti gimnazijos bendruomenę dalyvauti projektuose, ieškoti rėmėjų ir už gautą paramą aprūpinti gimnazijos kabinetus kompiuterine technika bei mokomosiomis kompiuterinėmis programomis; siekti, kad kiekvienais metais į gimnazijos veiklos planą būtų įtrauktas tikslas ir uždaviniai dėl IKT diegimo; sukurti ar įsigyti kompiuterines programas gimnazijos administravimui, jos duomenų valdymui, sisteminimui ir analizei; organizuoti gimnazijos bendruomenės darbą ir finansinių išteklių valdymą taip, kad Jono Graičiūno gimnazija būtų viena iš pirmaujančių mokyklų šalyje diegiant IKT.
Šių tikslų ir uždavinių įgyvendinimas užtrunka. Visų mokomųjų dalykų ir kitų patalpų kompiuterizacija baigiama 2004 metais. Per tą laikotarpį gimnazija parengia daugiau nei 45 projektus, iš kurių net 30 projektų laimi. Už laimėtus projektus gimnazija gauna 70 kompiuterių ir daug kitos kompiuterinės technikos. 2001 metais gimnazijos kompiuterizacijos lygis pasiekia Europos Sąjungos vidurkį – vienu kompiuteriu naudojasi ne daugiau kaip 10 mokinių. Kalbant apie gimnazijos kompiuterizaciją, negalima nepaminėti 2008 metų, kai gimnazija, buvusiam Lietuvos Respublikos Seimo nariui Z.Mikučiui padedant, iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės gauna 200 000 Lt. technologijų centro rekonstrukcijai ir materialinės bazės atnaujinimui. Iš šių lėšų buvo nupirkti 43 nauji kompiuteriai, kurie pakeitė senus informacinių technologijų kabinetų ir internetinės skaityklos kompiuterius. Iki 2010 metų pavasario gimnazija yra gavusi per 150 kompiuterių. Dalis kompiuterių paseno ir buvo nurašyti, perduoti kitoms mokykloms ar naudojami elektronikos mokymui. Šiuo metu gimnazija ugdymui organizuoti nuolat naudoja per 100 kompiuterių, iš kurių 24 yra nešiojami. Dar šiemet pagal įvairius projektus gimnaziją turėtų pasiekti daugiau kaip 10 naujų kompiuterių. Kompiuterizuojant gimnaziją labiausiai prisidėjo ir daugiausiai kompiuterinės technikos „išmušė“ „etatinė“ projektų rašymo komanda: pavaduotoja ugdymui Ž.Klimienė, informacinių technologijų mokytojas metodininkas A.Barančiukas ir direktorius R.Bielskis. Svarų indėlį įneša ir mokytojai. Pagal projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“ mokytojų konkurso nugalėtojams G.Rutkūnienei, J.Jafimovienei, V.Rimkuvienei, R.Kurmienei už aktyvų dalyvavimą projekte, mokytojų indėlį testuojant ir įvertinant MK programas Švietimo plėtotės centras skiria 4 nešiojamus kompiuterius ir 4 kompiuterinius projektorius. Pagal Švietimo informacinių technologijų centro ir Microsoft skelbtą konkursą „IKT Lyderiai“, geografijos mokytojas metodininkas E.Jafimovas tampa nugalėtoju ir jam skiriamas nešiojamas kompiuteris, multimedijos projektorius, skaitmeninis fotoaparatas. Už sėkmingą dalyvavimą tarptautiniame projekte „CALIBRATE“, fizikos mokytoja metodininkė Rasa Gabšytė iš ŠMM ITC gauna kompiuterinį projektorių ir nešiojamą kompiuterį. Pedagogų profesinės raidos centras, vykdydamas projektą „Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimas“ ir „Švietimo konsultantų rengimo programą“ perdavė konsultantams G.Rutkūnienei, S.Klimui ir E.Jafimovui nešiojamus komiuterius konsultantų veiklai vykdyti. Už sėkmingą darbą Nacionalinis egzaminų centras lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo konsultantei V.Paulauskienei skiria nešiojamą kompiuterį. Direktorius R.Bielskis dalyvauja ŠMM ITC skelbtame konkurse „Informacinės komunikacinės technologijos ir mokyklos vadovo veikla“ir tampa nugalėtoju, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ž.Klimienė tame pačiame konkurse tampa prizininke. Už tai jiems skiriami nešiojami kompiuteriai.
2005 m. IKT diegimo gimnazijoje grupė priima sprendimą pradėti kabinetų aprūpinimą multimedia projektoriais. Iki tol turėjusi vieną projektorių, 2005-2010 metais gimnazija rengdama pati ar dalyvaudama Europos Sąjungos, respublikiniuose projektuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, rėmėjų ir savo lėšomis įsigyja 25 kompiuterinius projektorius. Iki 2010 m. rugsėjo 1 d. kompiuteriniais projektoriais bus aprūpinti visi gimnazijos kabinetai. Tada baigsis antrasis gimnazijos informacinių technologijų diegimo gimnazijoje etapas.
Informacinių technologijų diegimo gimnazijoje grupė 2009 metais nusprendžia priimti dar vieną išūkį – pagal kabinetų vadovų pageidavimą aprūpinti kabinetus interaktyviomis lentomis. Atlikti pasauliniai tyrimai pagrindžia interaktyvių lentų naudą mokymui: jos padeda integruoti informacines technologijas ir išplečia kompiuterinio demonstravimo bei modeliavimo galimybes, gerina mokytojų ir klasės bendravimą per pamoką, sumažina mokytojų pasirengimo pamokoms laiką, didina mokymosi tempą ir gylį, išplečia mokytojo didaktinių metodų arsenalą ir kt. Šiuo metu gimnazija turi keturias interaktyvias lentas. Jau šiandien dar 6 kabinetų vadovai yra pasiruošę pradėti darbą su šiomis „protingomis“ lentomis ir laukia, kada gimnazija jomis aprūpins. Manome, kad šį tikslą įgyvendinsime iki 2014 metų. Tuo metu turėtų gimnazijoje būti apie 15 tokių lentų. Dar šiais metais, dalyvaudami ES ir nacionaliniuose projektuose, papildomai planuojame įsigyti bent 5 interaktyvias lentas.
Pastaraisiais metais ypač sėkmingi gimnazijai buvo ir ugdymo proceso modernizavimui, jo tobulinimui pasitarnavo Švietimo plėtotės centro, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros projektai: „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“ Technologinio ugdymo aplinkos rekonstravimas ir modernizavimas, užtikrinant mokinių pasirinkimo galimybes ir mokymosi nesėkmės pavojaus mažinimą pagrindiniame ir viduriniame ugdyme“. Šiuo metu gimnazija dalyvauja Europos Sąjungos Struktūrinių Fondų paramos Mokyklų tobulinimo programos plius projektuose „Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“ bei „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“.
Aišku, kad ir kokie būtų protingi kompiuteriai, interaktyvios lentos, vieni jie neveikia. Reikalingi su jais dirbti gebantys mokytojai ir mokomosios kompiuterinės programos. Visi mokytojai ir ugdymo procesą aptarnaujantys darbuotojai yrą baigę ECDL (technologines ir edukologines dalis) ir kompiuterinio raštingumo kursus. Informacijos centre yra sukaupta daugiau kaip 250 įvairių mokomųjų kompiuterinių programų, kuriomis gali naudotis mokytojai ir mokiniai. Tai didelė pagalba mokiniams, norintiems gilinti žinias iš jį dominančio mokomojo dalyko.
Kalbant apie gimnazijos modernizavimą, reikia pažymėti, kad visi mokomieji ir darbuotojų kabinetai aprūpinti lazeriniais spausdintuvais, juose yra televizoriai, kuriuose galima stebėti Lietuvos televizinių kanalų, palydovines programas anglų, rusų, vokiečių kalbomis ir gimnazijos televizijos paruoštas programėles. Aukštas gimnazijos kompiuterizavimo lygis, puikus mokytojų kompiuterinis raštingumas leido nuo mokslo metų pradžios įdiegti elektroninį dienyną. Toks dienynas šiuo metu yra įdiegtas tik 17 respublikos mokyklų. Be mūsų gimnazijos, Šiaulių apskrityje tik elektroninis dienynas naudojamas Šiaulių Didždvario gimnazijoje.
Tikslas – parengti gimnazijos bendruomenę perėjimui nuo mokymo (-si) apie informacijos technologiją prie mokymo (-si) su informacijos technologija – įgyvendintas!
Kad ir kiek gimnazijos bendruomenė skirtų jėgų ir laiko informacinių technologijų diegimui, visi suprantame, kad „protingos dėžutės“ nesukurs gražesnės, teisingesnės, saugesnės Lietuvos, kurioje visiems būtų gera mokytis, dirbti ir gyventi. Tad svarbiausias tikslas ir ateityje išliks gimnazijos filosofijos – „Žmogus visų pirma turi išaugti Žmogumi, o tik paskui eina visos kitos jo savybės ir privalumai“ įgyvendinimas.
Rimas Bielskis,
Kelmės J.Graičiūno gimnazijos direktorius